Šilumos siurbliai Europoje: analizė ir ateities tendencijos

Šilumos siurbliai Europoje tapo kertiniu perėjimo prie tvaresnių ir energiją taupančių šildymo sprendimų pagrindu. Kadangi žemyne vis daugiau dėmesio skiriama anglies dioksido išmetimo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, šilumos siurbliai vis dažniau naudojami namų ūkiuose. Ypatingai karo su Rusija akivaizdoje Europai tapo ypatingai svarbu kuo greičiau pereiti nuo dujinio šildymo ne tik namų ūkiuose, bet ir komerciniuose pastatuose, ligoninėse ar mokyklose. Šiame straipsnyje pateikiama šilumos siurblių diegimo Europoje analizė, įskaitant konkrečias įžvalgas apie įvairias šalis ir Lietuvą.

Šilumos siurblių rinka: apžvalga

Europos įsipareigojimas įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir ambicingi Europos žaliojo susitarimo tikslai gerokai paspartino žaliųjų technologijų, įskaitant šilumos siurblius, diegimą. Europos šilumos siurblių asociacijos (EHPA) duomenimis, šilumos siurblių pardavimai Europoje nuosekliai didėja. Vien 2021 m. jų parduota daugiau kaip 2 mln. vienetų, t. y. 30 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Šis augimas atspindi padidėjusį Europos namų ūkių ir įmonių informuotumą apie šilumos siurblių naudą energijos vartojimo efektyvumo ir poveikio aplinkai požiūriu.

Vokietija

Vokietija yra viena pirmaujančių Europos rinkoje pagal šilumos siurblių diegimą – 2022 m. buvo parduota daugiau kaip 275 000 vienetų. Šiai plėtrai lemiamą vaidmenį atliko aktyvus Vokietijos vyriausybės atsinaujinančiųjų energijos šaltinių skatinimas kartu su šilumos siurblių įrengimo gyvenamuosiuose pastatuose lengvatomis. Vokietijos rinkoje pirmenybė teikiama oro šilumos siurbliams, nes jų įrengimo sąnaudos yra mažesnės ir jie tinkami modernizuoti esamuose pastatuose.

Prancūzija

Prancūzija yra ypatingai daug šilumos siurblių diegianti valstybė, kurioje šilumos siurblių įrengimas kasmet gerokai išauga. Prancūzijos vyriausybė įdiegė keletą subsidijų schemų. Pavyzdžiui, programa „MaPrimeRenov„, pagal kurią namų savininkams teikiama finansinė parama energiją taupančiai renovacijai, įskaitant šilumos siurblių įrengimą. Pranešama, kad 2022 m. Prancūzijoje buvo įrengta apie 620 000 įrenginių (kone dvigubai daugiau nei Vokietija). Iš jų didelę dalį sudarė šilumos siurbliai oras-vanduo, idealiai tinkantys šalies klimato sąlygoms.

Skandinavija

Skandinavijoje tokios šalys kaip Švedija ir Norvegija jau seniai yra šilumos siurblių technologijos šalininkės dėl šalto klimato ir didelių elektros energijos sąnaudų. Pavyzdžiui, Švedijoje jau įrengta daugiau kaip 1 mln. šilumos siurblių. Jos pranašumas – gerai išplėtota centralizuoto šildymo sistema, kuri lengvai integruojama su didelio mąsto šilumos siurblių sprendimais. Norvegijoje dėmesys elektros energijos suvartojimo mažinimui paskatino efektyvaus energijos vartojimo šildymo paklausą. Todėl šilumos siurbliai plačiai paplito ir 2022 metais Norvegijoje parduota virš 150 000 šilumos siurblių (valstybėje, kurioje gyventojų yra vos daugiau nei 5 milijonai).

Lietuva

Lietuva, nors ir mažesnė rinka, palyginti su lyderėmis, parodė didelį susidomėjimą šilumos siurblių technologijų diegimu. Pastaraisiais metais pastebimai padaugėjo šių įrenginių mūsų namų ūkiuose. Lietuvos vyriausybės dėmesys energetinei nepriklausomybei ir tvarumui paskatino atsinaujinančiosios energijos sprendimų, įskaitant šilumos siurblius, plėtrą. Dėl tokių paskatų, kaip subsidijos atsinaujinančiosios energijos įrenginiams, šilumos siurbliai tapo patraukliu pasirinkimu tiek Lietuvos namų savininkams, tiek įmonėms. Nors tikslus įrengimų skaičius kiekvienais metais skiriasi, Lietuvos įsipareigojimas mažinti anglies dioksido pėdsaką akivaizdus augančioje šilumos siurblių rinkoje. Lietuvoje 2022 metais buvo parduota daugiau nei 25 000 šilumos siurblių, o tai yra daugiau nei pagal populiaciją didesnėse valstybėse kaip Airija, Slovakija ar Vengrija.

Lietuvoje šilumos siurbliai vis labiau populiarėja, nes A ar aukštesnės kategorijos namuose šilumos siurbliai tampa itin komfortiška ir ekonomiška alternatyva krosnims ar dujų katilams.

Rinkos varomosios jėgos ir iššūkiai

Šilumos siurblių rinkos augimą Europoje lemia keletas veiksnių, įskaitant augančias energijos kainas, didėjantį supratimą apie klimato kaitą ir palankią vyriausybių politiką. Tačiau vis dar išlieka tokie iššūkiai kaip didelės pradinės įrengimo išlaidos, visuomenės švietimo apie šilumos siurblių naudą poreikis ir integravimas į esamas šildymo sistemas.

Išvados

Šilumos siurbliai vaidina svarbų vaidmenį Europai pereinant prie tvaresnės ir efektyviau energiją vartojančios ateities. Tokios šalys kaip Vokietija, Prancūzija ir Skandinavijos šalys yra lyderės, o besivystančios rinkos, pavyzdžiui, Lietuva, jas vejasi, todėl šildymo ateitis Europoje atrodo daug žadanti. Tikimasi, kad tobulėjant technologijoms ir vyriausybėms toliau kuriant palankias sistemas, šilumos siurbliai visoje Europoje bus diegiami sparčiau, o tai bus svarbus žingsnis siekiant žemyno klimato tikslų.

Lietuvoje jau net pagal įstatymą yra privaloma statyti A+ kategorijos namus, tad šilumos siurbliai taps vis labiau populiarūs kone kiekviename namų ūkyje ir netgi daugiabučiuose ar komerciniuose pastatuose.

Vykdant stiprią daugiabučių ir privačių namų renovaciją Lietuvoje taip pat matysime ypatingai stiprėjančią tendenciją keisti senus šildymo būdus kaip krosnis ar dujų katilas į šilumos siurblius, kas suteikia daug daugiau komforto nei rūpintis malkomis ar kitu kuru.