Šilumos siurblys ar dujinis katilas: kas pigiau ilguoju laikotarpiu?

Šilumos siurblys ar dujinis katilas: kas pigiau ilguoju laikotarpiu?

Renkantis šildymo sistemą daugelis šeimininkų klausia – kas pigiau ilguoju laikotarpiu: šilumos siurblys ar dujinis katilas? Atsakymas priklauso nuo kelių svarbių veiksnių: pradinių investicijų, eksploatacinių kaštų, namo sandarumo ir šiluminės izoliacijos, kuro kainų prognozių bei galimų dotacijų. Šiame straipsnyje palyginsime pagrindinius kaštų aspektus ir pateiksime praktinius skaičiavimus bei patarimus.

Trumpas apibrėžimas

Šilumos siurblys – įrenginys, kuris iš išorės šaltinio (oras, žemė arba vanduo) paima šilumą ir perduoda ją į šildymo sistemą. Dujinis katilas – įrenginys, deginantis gamtines dujas šilumos gamybai. Abu sprendimai turi savo privalumų ir trūkumų, kuriuos aptarsime toliau.

1. Pradinės investicijos

Pradinės investicijos apima įrenginio kainą, montavimo darbus ir (jei reikia) pritaikymą esamai šildymo sistemai.

• Dujinis katilas: pats katilas ir montavimas dažnai pigesni nei šilumos siurblio įrengimas. Tačiau jei reikalinga modernaus katilo įranga su kondensacine technologija, kaina kyla.
• Šilumos siurblys: aukštesnės pradinės sąnaudos, ypač gruntiniams (geoterminiams) siurbliams, kuriems reikalingi gręžiniai arba žemės darbai. Oro šilumos siurbliai paprastai kainuoja mažiau įrengti nei gruntiniai.

Konkrečiai Lietuvoje gruntinių siurblių įrengimas gali būti ženkliai brangesnis, tačiau jie pasižymi stabiliu efektyvumu žiemą – apie tai daugiau skaitykite mūsų straipsnyje apie Gruntinis šilumos siurblys: įrengimas ir nauda.

2. Eksploataciniai kaštai

Ilgalaikės eksploatacijos išlaidos susideda iš kuro (elektros ar dujų), priežiūros, remonto ir sistemos efektyvumo. Čia šilumos siurbliai dažnai laimi dėl didesnio COP (koeficiento, rodantis, kiek šilumos pagaminama suvartojant 1 kWh elektros).

• Šilumos siurblys: efektyvumą lemia COP/SEER rodikliai; gerai parinktas ir tinkamai įrengtas siurblys gali pagaminti 3–4 kWh šilumos iš 1 kWh elekrtos. Tačiau elektros kaina, ypač piko metu, veikia eksploataciją.
• Dujinis katilas: kondensaciniai katilai pasiekia iki 90–98% efektyvumą pagal HHV/LHV. Dujų kainos svyravimai daro didelę įtaką šildymo sąnaudoms.

Kaštų pavyzdys (apytiksliai): jei namui per metus reikia 15 000 kWh šilumos, šilumos siurblys su COP 3 sunaudos ~5 000 kWh elektros; jei 1 kWh elektros kainuoja 0,25 EUR – metinės sąnaudos ~1 250 EUR. Dujiniam katilui, priklausomai nuo kainos už kWh, metinės sąnaudos gali būti aukštesnės arba žemesnės. Reikėtų atsižvelgti ir į galimas elektros tiekimo sąlygas (pvz., dienos/nakties tarifai).

Prie to pridėkite reguliarią priežiūrą: dujinių katilų aptarnavimas (metinė patikra) ir šilumos siurblių servisai. Abi sistemos turi savo eksploatacijos išlaidas, tačiau dažnai šilumos siurbliai reikalauja mažiau kasdienių intervencijų.

3. Veikimas šaltame klimate

Šaltas klimatas lemia siurblių efektyvumą. Naujausi oro šilumos siurbliai gerėja veikti žemose temperatūrose, tačiau gruntiniai siurbliai išlaiko stabilų efektyvumą visus metus. Daugiau apie oro siurblių elgseną žiemos sąlygomis rasite čia: Oro šilumos siurblių efektyvumas šaltu klimatu.

4. Atsinaujinančios energijos dotacijos ir integracija su saulės elektrine

Dotacijos gali smarkiai pakeisti sprendimo ekonomiškumą. Lietuvoje galimos paramos programos finansuoja tiek šilumos siurblius, tiek saulės elektrines – apie galimybes skaitykite mūsų apžvalgoje apie Atsinaujinančios energijos dotacijos Lietuvoje 2025 m.. Integruojant saulės elektrinę su šilumos siurbliu, galima sumažinti elektros sąnaudas – plačiau apie saulės elektrines: Saulės elektrinės namams: ką reikia žinoti prieš perkant.

5. Avarijos, priežiūra ir tarnavimo laikas

• Dujinis katilas: reikalauja reguliarios techninės priežiūros dėl saugumo (dūmtraukiai, degimo kokybė). Katilai gali tarnauti 15–20 metų priklausomai nuo priežiūros.
• Šilumos siurblys: vidaus bloko ir išorinio bloko komponentai reikalauja aptarnavimo, bet tvarkinga sistema gali tarnauti 15–25 metų. Gruntiniai siurbliai turi mažiau egzistuojančių judančių dalių po žeme, tačiau žemės darbai išlieka brangūs pradiniu etapu.

6. Aplinkosauginis poveikis

Šilumos siurbliai naudoja elektros energiją, todėl jų CO2 pėdsakas priklauso nuo elektros energijos šaltinio. Kombinuojant su atsinaujinančių šaltinių elektra arba saulės elektrine, galima ženkliai sumažinti emisijas. Dujos – iškastinis kuras su tiesiogine CO2 emisija. Daugiau apie šilumos siurblių naudą ir efektyvumą rasite ir tarptautiniuose šaltiniuose, pavyzdžiui, Sužinokite daugiau apie šilumos siurblius.

7. Praktinis pavyzdys: skaičiavimas per 15 metų

Pretendento pavyzdys (apytiksliai):

• Pradinės kainos: dujinis katilas – 5 000 EUR, oro šilumos siurblys – 10 000 EUR.
• Metinės eksploatacijos: dujos – 1 500 EUR, elektros energija su šilumos siurbliu – 1 200 EUR (priklausys nuo COP ir kainų).
• Tarnavimo laikas: abi sistemos – ~15 metų, per 15 metų bendra kaina: dujinis katilas ~27 500 EUR (įskaitant kuro ir aptarnavimą), šilumos siurblys ~28 000 EUR.

Šis supaprastintas skaičius rodo, kad per pirmuosius 15 metų skirtumas gali būti nedidelis. Tačiau jeigu elektros kaina auga lėčiau arba naudojama saulės energija, šilumos siurblys tampa ženkliai pigesnis ilgalaikėje perspektyvoje. Taip pat svarbu atsižvelgti į būsto izoliaciją – efektyvus namas sumažina reikiamą šilumos kiekį ir keičia lūkesčius.

Išvados – kas pigiau ilguoju laikotarpiu?

Atsakymas: priklauso. Jei namas gerai izoliuotas, galima pasinaudoti dotacijomis ir (ar) integruoti saulės elektrinę, šilumos siurblys dažnai bus ekonomiškesnis ir draugiškesnis aplinkai ilguoju laikotarpiu. Jei pradinei investicijai ribotos galimybės, arba dujų kaina yra palanki, dujinis katilas gali būti pigesnis trumpuoju laikotarpiu.

Rekomendacija: prieš priimant sprendimą, atlikite energijos poreikio analizę, palyginkite investicijų grąžą 10–20 metų laikotarpiui ir pasitikrinkite galimas paramos programas. Taip pat apsvarstykite derinius: pvz., šilumos siurblys + grindinis šildymas duoda geriausią komfortą ir efektyvumą – skaitykite apie Grindinis šildymas ir šilumos siurblys: tobulas derinys.

Houselab komandos mintys

Mūsų komanda rekomenduoja vertinti sprendimą holistiškai. Mes dažnai matome, kad namuose su gera izoliacija ir mažesniais šilumos nuostoliais šilumos siurblys atsiperka greičiau nei paprastas skaičiavimas rodo. Mes taip pat patariame pasinaudoti galimomis dotacijomis ir, jei įmanoma, derinti šilumos siurblį su saulės elektrine – tai ženkliai sumažina eksploatacines išlaidas ir CO2 emisijas.

Mūsų patirtis rodo, kad prieš pasirenkant sistemą verta atlikti šiuos veiksmus:

• Užsakyti energetinį vertinimą ir įvertinti būsto šilumos poreikį.
• Palyginti 10–20 metų kaštus, įtraukiant remonto ir priežiūros išlaidas.
• Patikrinti galimas paramos programas bei apsvarstyti saulės elektrinės diegimą.
• Jei gyvenate regione su labai žiemišku klimatu, apsvarstyti gruntinį šilumos siurblį arba hibridinį sprendimą.

Jeigu norite, mūsų Houselab specialistai gali paruošti individualų skaičiavimą ir pasiūlymą jūsų namui. Susisiekite – padėsime rasti optimalų sprendimą pagal jūsų biudžetą ir komforto lūkesčius.

Nuotrauka: alpha innotec / Pexels