Mitai apie pasyvius namus

Pasyvaus namo statyba – tai revoliucinis pokytis projektuojant ir statant energiją taupančius ir tvarius namus. Tačiau, nepaisant didėjančio populiarumo ir įrodytų rezultatų, pasyviųjų namų projektavimas vis dar susiduria su klaidingais įsitikinimais ir mitais. Šiame straipsnyje siekiame paneigti paplitusius mitus apie pasyvius namus ir pateikti įrodymais pagrįstus paaiškinimus, kurie padės atskirti faktus nuo prasimanymų.

1 mitas: pasyviųjų namų statyba yra per brangi

Vienas iš labiausiai paplitusių klaidingų įsitikinimų apie pasyvius namus yra tas, kad jų statyba kainuoja pernelyg brangiai. Nors tiesa, kad pradinės išlaidos gali būti šiek tiek didesnės, palyginti su įprastiniais namais, ilgalaikės sutaupytos energijos sąskaitos ir priežiūros išlaidos dažnai atsveria pradines investicijas. Tyrimai parodė, kad pasyviųjų namų šildymo ir vėsinimo sąnaudos gali sumažėti iki 90 %, todėl per visą pastato gyvavimo laikotarpį gaunama didelė finansinė nauda.

Be to, didėjant energiškai efektyvių pastatų paklausai, dėl masto ekonomijos ir statybos technologijų pažangos mažėja pasyviųjų namų komponentų ir medžiagų kaina. Taip pat pasyviųjų namų projektams remti taikomos įvairios vyriausybės lengvatos ir finansavimo galimybės (kaip antai parama saulės elektrinėms ar šilumos siurbliams), todėl jie tampa prieinamesni namų savininkams ir vystytojams.

2 mitas: Pasyvūs namai nepakankamai vėdinami

Dar vienas klaidingas įsitikinimas, susijęs su pasyviaisiais namais, yra tas, kad dėl netinkamo vėdinimo juose prasta patalpų oro kokybė. Iš tikrųjų pasyvūs namai suprojektuoti naudojant sandarias konstrukcijas ir mechanines vėdinimo sistemas, kurios užtikrina nuolatinį šviežio oro tiekimą ir veiksmingai šalina užsistovėjusį orą bei teršalus.

Pasyviuose namuose naudojamos rekuperacinės vėdinimo sistemos (HRV) arba rekuperacinės vėdinimo sistemos (ERV), kurios surenka ir perduoda šilumą iš išeinančio oro įeinančiam šviežiam orui, sumažindamos šilumos nuostolius ir padidindamos energijos vartojimo efektyvumą. Šiose sistemose taip pat yra filtrai, kurie pašalina alergenus, teršalus ir teršalus, todėl patalpų oro kokybė yra geresnė nei tradiciniuose namuose.

3 mitas: Pasyvieji namai yra nepatogūs ir kelia klaustrofobiją

Kai kurie žmonės klaidingai mano, kad pasyvūs namai – tai mažos, ankštos erdvės, kuriose ribota natūrali šviesa ir ventiliacija. Tačiau pasyviųjų namų projektavimo principai teikia pirmenybę gyventojų komfortui, sveikatai ir gerovei, todėl namai yra erdvūs ir šviesūs.

Pasyviuose namuose strategiškai išdėstyti langai, stoglangiai ir įstiklintos durys optimizuoja natūralią dienos šviesą ir pasyviąją saulės energiją, todėl interjerai tampa šviesūs ir patrauklūs. Be to, kruopštus dėmesys skiriamas orientacijai, išplanavimui ir vidaus zonavimui. Taip maksimaliai padidinama naudingoji erdvė ir bendras namų gyvybingumas.

Be to, pasyvaus namo konstrukcijoje užtikrinamas puikus šiluminis komfortas, kuris užtikrina pastovią vidaus patalpų temperatūrą ištisus metus. Tuo būdu išvengiama šalto skersvėjo, karštų vietų ir temperatūros svyravimų, kurie paprastai būdingi įprastiniams namams.

4 mitas: pasyviųjų namų estetika yra ribota

Vyrauja klaidinga nuomonė, kad pasyvūs namai yra dėžiniai, utilitarūs statiniai, kurių dizaino estetika yra „sausainių” tipo ir kuriems trūksta architektūrinio patrauklumo ir individualumo. Tačiau pasyviųjų namų projektavimo neriboja konkretus stilius ar estetika. Daugiausia dėmesio juose skiriama efektyvumu grindžiamiems principams, kuriuos galima taikyti įvairiems architektūriniams stiliams ir pastatų konstrukcijoms.

Iš tiesų, daugelyje pasyviųjų namų yra naujoviškos ir vizualiai įspūdingos architektūros. Juose naudojamos modernios medžiagos, aptakios linijos ir kūrybingi dizaino elementai. Nuo šiuolaikinio minimalistinio dizaino iki tradicinės sodybų estetikos. Pasyvieji namai gali būti pritaikyti taip, kad atspindėtų unikalius namų savininkų pageidavimus ir asmenybę. Tuo pačiu jie atitika griežtus energinio naudingumo standartus.

5 mitas: Pasyvieji namai netinka šiltam orui vasarą

Kai kurie žmonės klaidingai mano, kad pasyvūs namai tinka tik šalto klimato zonoms, o karštuose ir drėgnuose regionuose jie būtų nepatogūs arba nepraktiški. Tačiau pasyviųjų namų projektavimo principai yra pritaikomi ir gali būti optimizuoti taip, kad tiktų įvairioms klimato sąlygoms, įskaitant karštą ir drėgną klimatą.

Esant šiltam orui pasyvūs namai daugiausia dėmesio skiria saulės šilumos patekimui mažinti naudojant šešėlius, orientaciją ir atspindinčius paviršius. Kartu maksimaliai padidinamas natūralus vėdinimas, kad būtų skatinamas pasyvus vėsinimas. Tokios savybės kaip stogo iškyšos, išoriniai šešėliavimo įtaisai ir didelio efektyvumo įstiklinimas padeda sumažinti saulės šilumos patekimą ir palaikyti komfortišką patalpų temperatūrą nenaudojant mechaninių vėsinimo sistemų.

Be to, pasyviuosiuose namuose gali būti taikomos papildomos strategijos, pavyzdžiui, žemės skliautai, garuojantis vėsinimas ir žalieji stogai. Tokiu būdu dar labiau padidinamas energijos vartojimo efektyvumas ir šiluminis komfortas.

Išvada

Apibendrinant galima teigti, kad pasyviųjų namų statyba yra tvarus, energiją taupantis būdas turėti visad šiltus namus.

Pasyvūs namai nėra klaustrofobiški ar itin prastai vėdinimi. Šiuolaikinių technologijų pagalba bei išmintingo planavimo būdu Jūs žiemą ne tik turėsite šiltus namus, bet ir vasarą jie bus pastoviai išvėdinti ir pilni šviežio oro.

Pasyvus namas yra geriausia investicija norint sutaupyti ateityje šilumos išlaidas ir gyventi patogų gyvenimą.