Šilumos siurblys ar dujinis katilas – kuris šildymo būdas ekonomiškesnis 2027 metais? Atsakymas priklauso ne tik nuo elektros ir dujų kainų. Svarbu įvertinti namo energinį efektyvumą, šildymo sistemos tipą, įrengimo kainą ir ilgalaikes eksploatacijos išlaidas.

HouseLab.lt parengtoje analizėje nagrinėjame, kiek gali kainuoti šildyti 100, 150 ir 200 m² namą, kokiomis sąlygomis šilumos siurblys tampa pigesnis už dujinį katilą ir į ką verta atkreipti dėmesį prieš investuojant į naują šildymo sistemą.

Kodėl 2027 metais šildymo sistemos pasirinkimas tampa dar svarbesnis?

Dar prieš dešimtmetį daugelis individualių namų savininkų Lietuvoje rinkosi dujinį šildymą. Gamtinės dujos buvo laikomos patogiu, patikimu ir ekonomišku sprendimu.

Šiandien situacija kitokia.

Šilumos siurblių technologijos pažengė į priekį, rinkoje atsirado daugiau efektyvių įrenginių, o elektros ir dujų kainų svyravimai paskatino namų savininkus ieškoti alternatyvų.

Tačiau šildymo rinkoje vis dar galima išgirsti vienas kitam prieštaraujančių teiginių.

Vieni pardavėjai tvirtina, kad šilumos siurblys visada pigesnis už dujinį katilą. Kiti įsitikinę, kad Lietuvos klimato sąlygomis dujinis šildymas išlieka ekonomiškesnis.

Tiesa slypi skaičiuose.

Šilumos siurblys gali pagaminti tris ar keturis kartus daugiau šilumos energijos, nei sunaudoja elektros. Tačiau tai nereiškia, kad šildymo sąskaita automatiškai bus tris ar keturis kartus mažesnė.

Elektros ir dujų kilovatvalandžių kainos skiriasi. Todėl svarbiausia palyginti, kiek kainuoja pagaminti vieną kilovatvalandę naudingos šilumos.

Elektros ir dujų kainos 2027 metais: ką jau žinome?

2027 metų galutinės elektros ir gamtinių dujų kainos Lietuvos namų ūkiams dar nėra visos patvirtintos.

Todėl šiuo metu būtų netikslu teigti, kad viena ar kita šildymo technologija 2027 metais neabejotinai bus pigesnė.

Tačiau galime atlikti skaičiavimus pagal žinomus 2026 metų tarifus ir įvertinti kelis galimus ateities scenarijus.

2026 metų spalį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė prognozuojamą elektros energijos rinkos kainą 2027 metams – 9,710 ct/kWh, o 2027 metų pirmajam pusmečiui – 10,802 ct/kWh.

Svarbu suprasti, kad prognozuojama rinkos kaina nėra galutinė elektros kaina gyventojui. Galutinė sąskaita priklauso nuo pasirinkto tiekimo plano, persiuntimo ir kitų dedamųjų bei mokesčių.

Palyginimui, 2026 metų antrąjį pusmetį visuomeninio tiekimo vienos laiko zonos „Standartinis“ tarifas atitinkamiems vartotojams siekė 0,24 Eur/kWh su PVM.

Gamtinių dujų vartotojams, sunaudojantiems nuo 301 iki 20 000 m³ per metus, 2026 metų antrąjį pusmetį buvo taikoma 0,69 Eur/m³ kintamoji kaina ir 3,99 Eur mėnesinis pastovusis mokestis.

Toliau pateiktuose skaičiavimuose naudosime tokias prielaidas:

Tai iliustracinis palyginimas, o ne oficiali 2027 metų kainų prognozė.

Kiek iš tikrųjų kainuoja viena kilovatvalandė šilumos?

Norint objektyviai palyginti dujinį katilą ir šilumos siurblį, pirmiausia reikia suprasti, kaip šios technologijos gamina šilumą.

Šilumos siurblys oras–vanduo

Šilumos siurblys naudoja elektros energiją šilumai iš lauko oro perkelti į namo šildymo sistemą.

Jo efektyvumą apibūdina COP ir SCOP rodikliai.

COP rodo efektyvumą konkrečiomis veikimo sąlygomis, o SCOP – sezoninį efektyvumą pagal standartizuotą metodiką.

Realiomis sąlygomis faktinis sezoninis efektyvumas priklauso nuo lauko temperatūros, šildymo sistemos vandens temperatūros, pastato šilumos poreikio ir įrenginio nustatymų.

Tarkime, šilumos siurblio faktinis sezoninis efektyvumas yra 3,2.

Tai reiškia, kad vienai kilovatvalandei šilumos pagaminti vidutiniškai reikia apie 0,3125 kWh elektros.

Jeigu elektra kainuoja 0,24 Eur/kWh:

0,24 / 3,2 = 0,075 Eur/kWh šilumos.

Vadinasi, viena kilovatvalandė šilumos kainuoja apie 7,5 cento.

Dujinis kondensacinis katilas

Dujinis katilas šilumą gamina degindamas gamtines dujas.

Tarkime, vienas kubinis metras dujų suteikia 10,5 kWh energijos, o katilo naudingumas siekia 94 %.

Tuomet iš vieno kubinio metro gauname apie 9,87 kWh naudingos šilumos.

Jeigu dujos kainuoja 0,69 Eur/m³:

0,69 / 9,87 = 0,070 Eur/kWh šilumos.

Vadinasi, viena kilovatvalandė šilumos kainuoja apie 7 centus, neįskaitant pastoviojo dujų mokesčio.

Ir štai įdomus rezultatas.

Pagal šias prielaidas dujinio katilo pagaminta šiluma kainuoja šiek tiek mažiau nei šilumos siurblio.

Tačiau pakeitus elektros kainą arba šilumos siurblio efektyvumą rezultatas gali apsiversti.

Kiek kainuoja šildyti 100, 150 ir 200 m² namą?

Vienas dažniausių klausimų, kuriuos užduoda šildymo sistemą renkantys namų savininkai, yra labai paprastas: kiek mokėsiu už šildymą per metus?

Deja, vien namo ploto šiam klausimui atsakyti nepakanka.

Du 150 m² namai gali sunaudoti visiškai skirtingą energijos kiekį.

Vienas gali būti naujos statybos, puikiai apšiltintas, su rekuperacija ir grindiniu šildymu. Kitas – senesnis, su radiatoriais ir didesniais šilumos nuostoliais.

Todėl palyginimui pasirinkome tris hipotetinius namus.

Skaičiavimuose naudojama 0,24 Eur/kWh elektros kaina, 0,69 Eur/m³ dujų kaina, SCOP 3,2 ir 94 % katilo naudingumas. Dujinio šildymo išlaidose įtrauktas pastovusis dujų mokestis.

Neįtrauktos įrengimo, priežiūros, remonto ir atskiro karšto vandens ruošimo išlaidos.

Ką rodo šie skaičiai?

Pirmiausia tai, kad šilumos siurblys ne visada automatiškai sumažina šildymo išlaidas perpus.

Antra, kad abiejų technologijų eksploatacijos sąnaudos tam tikromis sąlygomis gali būti labai panašios.

Trečia, kad šilumos siurblio efektyvumas gali iš esmės pakeisti galutinį rezultatą.

Pavyzdžiui, jei 150 m² name šilumos siurblys pasiektų 4,0 faktinį sezoninį efektyvumą, metinės elektros sąnaudos šildymui sumažėtų iki maždaug 720 Eur.

Tai jau reikšmingas skirtumas.

Kodėl šilumos siurblio efektyvumas svarbesnis už reklamuojamą galią?

Renkantis šilumos siurblį dažnai daug dėmesio skiriama jo galiai.

Pirkėjai lygina 6 kW, 8 kW ar 12 kW įrenginius, tačiau ne visada įvertina, kokiomis sąlygomis šie įrenginiai pasieks deklaruojamą efektyvumą.

Šilumos siurblio veikimui didelę įtaką turi vandens temperatūra šildymo sistemoje.

Grindiniam šildymui dažnai pakanka maždaug 30–35 °C temperatūros vandens.

Senesnėms radiatorių sistemoms šaltesnėmis dienomis gali reikėti 50–60 °C ar aukštesnės temperatūros.

Kuo aukštesnės temperatūros vandens reikia, tuo daugiau energijos šilumos siurblys paprastai sunaudoja.

Todėl tas pats įrenginys dviejuose skirtinguose namuose gali veikti nevienodai.

Palyginkime 12 000 kWh metinį šilumos poreikį, kai elektra kainuoja 0,24 Eur/kWh.

Skirtumas tarp 2,5 ir 4,0 sezoninio efektyvumo siekia 432 Eur per metus.

Per dešimt metų, esant nekintamai elektros kainai, susidarytų 4 320 Eur skirtumas.

Tai puikiai parodo, kodėl vien įrenginio kainos ar gamintojo pavadinimo nepakanka.

HouseLab.lt ekspertinis patarimas: renkantis šilumos siurblį, verta vertinti ne tik deklaruojamą COP ar SCOP rodiklį, bet ir jo šiluminę galią bei efektyvumą esant konkrečiam namui reikalingoms darbo temperatūroms.

Šilumos siurblio ir dujinio katilo įrengimo kainų palyginimas

Pradinė investicija yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl namų savininkai vis dar svarsto dujinį šildymą.

Dujinio katilo įranga tam tikrais atvejais gali kainuoti mažiau nei šilumos siurblio sistema.

Tačiau lyginti tik pačių įrenginių kainas nėra teisinga.

Dujiniam šildymui gali reikėti dujų įvado, dūmų šalinimo sistemos, vamzdynų, automatikos ir montavimo darbų.

Šilumos siurbliui gali reikėti lauko bei vidaus blokų, boilerio, hidraulinių komponentų, elektros instaliacijos pritaikymo ir montavimo.

Palyginimui paimkime hipotetinius pasiūlymus:

• Dujinis katilas su reikalinga įranga ir montavimu – 4 500 Eur.
• Šilumos siurblys oras–vanduo su reikalinga įranga ir montavimu – 8 500 Eur.

Skirtumas – 4 000 Eur.

Jeigu šilumos siurblys per metus sutaupytų 300 Eur, papildoma investicija atsipirktų per maždaug 13,3 metų.

Jeigu sutaupytų 600 Eur, atsipirkimo laikotarpis sutrumpėtų iki maždaug 6,7 metų.

Tačiau jeigu abiejų sistemų eksploatacijos išlaidos būtų panašios, vien dėl mažesnių šildymo sąskaitų papildoma investicija gali ir neatsipirkti.

Čia svarbu nepamiršti vienos aplinkybės.

Jeigu name jau yra veikiantis dujinis katilas, situacija visiškai kitokia nei statant naują namą be dujų įvado.

Naujos statybos atveju reikia įvertinti visą dujų infrastruktūros įrengimo kainą.

Esamame name, kuriame dujinė sistema jau įrengta, svarbu apskaičiuoti būtent būsimas pakeitimo išlaidas ir sutaupymą.

Kada šilumos siurblys ekonomiškai naudingesnis?

Nors šilumos siurblys ne visada pigesnis už dujinį katilą, tam tikromis sąlygomis jo pranašumas gali būti akivaizdus.

1. Naujos statybos namas su grindiniu šildymu

Gerai apšiltintame name su žematemperatūre šildymo sistema šilumos siurblys paprastai turi palankias sąlygas dirbti efektyviai.

Tokiu atveju faktinis sezoninis efektyvumas gali būti aukštesnis, o elektros sąnaudos mažesnės.

2. Namas be dujų įvado

Jeigu dujų įvado nėra, jo įrengimas gali pareikalauti papildomų investicijų.

Tokiu atveju šilumos siurblys gali būti konkurencingas net ir esant didesnei paties įrenginio kainai.

3. Galimybė gauti valstybės paramą

Valstybės parama gali sumažinti pradinę investiciją ir sutrumpinti atsipirkimo laikotarpį.

Tačiau prieš planuojant pirkimą būtina patikrinti konkretaus kvietimo sąlygas, tinkamas finansuoti išlaidas ir pareiškėjų reikalavimus.

4. Saulės elektrinė

Nuosava saulės elektrinė gali padėti sumažinti bendras elektros išlaidas.

Vis dėlto svarbu įvertinti sezoniškumą. Didžiausias šildymo poreikis Lietuvoje paprastai atsiranda žiemą, kai saulės elektrinės pagamina mažiau elektros.

Todėl saulės elektrinės ir šilumos siurblio ekonominę naudą reikėtų skaičiuoti pagal metinį energijos balansą bei atsiskaitymo su tinklu sąlygas.

Kada dujinis katilas gali būti geresnis pasirinkimas?

Nors šilumos siurbliai sparčiai populiarėja, dujinis katilas tam tikrais atvejais vis dar gali būti racionalus sprendimas.

Pavyzdžiui, jei name jau įrengta dujinio šildymo sistema ir katilas veikia patikimai, jo pakeitimas nauju šilumos siurbliu nebūtinai duos greitą finansinę naudą.

Ypač jei namas turi aukštatemperatūrę radiatorių sistemą, o jos modernizuoti neplanuojama.

Dujinis katilas taip pat gali būti patrauklus tuomet, kai svarbiausias kriterijus yra mažesnė pradinė investicija.

Tačiau svarbu nepainioti pigesnio įrengimo su mažesnėmis bendromis išlaidomis per visą sistemos naudojimo laikotarpį.

Kas nutiks, jei 2027 metais elektra atpigs arba dujos pabrangs?

Šildymo sistemos ekonomika priklauso nuo energijos kainų santykio.

Norint suprasti galimą riziką, verta įvertinti kelis scenarijus.

Palyginkime namą, kuriam per metus reikia 12 000 kWh šilumos.

Šie scenarijai nėra oficialios kainų prognozės.

Jie parodo, kaip jautriai šildymo išlaidos reaguoja į elektros ir dujų kainų pokyčius.

Jeigu elektra pinga, o dujų kaina nesikeičia, šilumos siurblys tampa konkurencingesnis.

Jeigu elektra brangsta greičiau nei dujos, dujinis katilas gali išlaikyti ekonominį pranašumą.

Todėl renkantis šildymo sistemą 10–15 metų laikotarpiui nereikėtų vadovautis vien dabartine energijos kaina.

Koks šilumos siurblio efektyvumas būtinas, kad jis būtų pigesnis už dujas?

Tai vienas svarbiausių praktinių klausimų.

Pagal mūsų bazinį modelį dujinio katilo pagamintos šilumos kaina yra apie 7 ct/kWh, neįskaitant pastoviojo mokesčio.

Jeigu elektra kainuoja 0,24 Eur/kWh, šilumos siurblys turi pasiekti maždaug 3,43 faktinį sezoninį efektyvumą, kad vienos kilovatvalandės šilumos savikaina būtų mažesnė.

Įtraukus pastovųjį dujų mokestį, rezultatas šiek tiek keičiasi.

Namo, kuriam reikia 12 000 kWh šilumos per metus, atveju šilumos siurbliui pakaktų maždaug 3,25 sezoninio efektyvumo, kad metinės energijos išlaidos būtų mažesnės nei dujinio katilo.

Štai kodėl teisingas šilumos siurblio parinkimas ir šildymo sistemos suprojektavimas yra tokie svarbūs.

Kiek kainuoja šilumos siurblys ir dujinis katilas per 15 metų?

Vien metinių šildymo sąskaitų nepakanka norint priimti ilgalaikį sprendimą.

Reikia vertinti ir pradines investicijas, priežiūrą, remontą bei galimus sistemos atnaujinimus.

Pateikiame supaprastintą 15 metų išlaidų modelį.

Pagal šias prielaidas dujinis katilas per 15 metų kainuotų apie 3 745 Eur mažiau.

Tačiau rezultatas gali iš esmės pasikeisti, jeigu šilumos siurbliui skiriama parama arba jo faktinis sezoninis efektyvumas aukštesnis.

Pavyzdžiui, jeigu šilumos siurblio įrengimui būtų skirta hipotetinė 2 500 Eur parama, o sezoninis efektyvumas siektų 4,0, bendros modeliuojamos 15 metų išlaidos sumažėtų iki maždaug 18 600 Eur.

Tokiu atveju šilumos siurblys jau būtų ekonomiškesnis.

Svarbu: šiame supaprastintame modelyje daroma prielaida, kad energijos kainos nekinta, abi sistemos tarnauja visą laikotarpį, neatsiranda didelių remontų ir nevertinama pinigų vertė laike.

Ar Europos Sąjungos politika paveiks dujinį šildymą?

Europos Sąjunga siekia mažinti pastatų priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Pastatų energinio naudingumo direktyvoje numatyta ilgalaikė kryptis atsisakyti iškastinį kurą naudojančių katilų iki 2040 metų.

Tai nereiškia, kad 2027 metais Lietuvoje bus uždrausta naudoti jau įrengtus dujinius katilus.

Tačiau ilgalaikė reguliavimo kryptis yra svarbus veiksnys renkantis naują šildymo sistemą.

Taip pat verta stebėti Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų sistemos ETS2 įgyvendinimą, nes ji ilgainiui gali paveikti iškastinio kuro kainas.

Konkretus poveikis gyventojams priklausys nuo sistemos įgyvendinimo, rinkos sąlygų ir nacionalinių sprendimų.

Todėl prognozuoti tikslią dujų kainą po dešimties metų būtų neatsakinga.

Tačiau ilgalaikės kainų ir reguliavimo rizikos ignoruoti taip pat nereikėtų.

HouseLab.lt specialistų rekomendacijos: kaip pasirinkti tinkamą šildymo sistemą?

Renkantis šildymo sistemą, svarbiausia pradėti ne nuo gamintojo ar įrenginio kainos, o nuo konkretaus namo poreikių.

HouseLab.lt komanda rekomenduoja prieš priimant sprendimą įvertinti penkis pagrindinius dalykus.

1. Namo šilumos nuostoliai. Reikia nustatyti, kiek šilumos pastatas praranda šalčiausiomis dienomis ir koks jo metinis šilumos poreikis.

2. Šildymo sistemos temperatūra. Grindinis šildymas ir radiatoriai gali reikalauti skirtingų vandens temperatūrų, o tai turi tiesioginės įtakos šilumos siurblio efektyvumui.

3. Karšto vandens poreikis. Reikia atsižvelgti į gyventojų skaičių, vandens naudojimo įpročius ir tinkamą boilerio dydį.

4. Visa įrengimo kaina. Reikėtų lyginti ne atskirų įrenginių kainas, o pilnus šildymo sistemos įrengimo pasiūlymus.

5. Ilgalaikės išlaidos. Svarbu įvertinti bent 10–15 metų laikotarpį, galimus energijos kainų pokyčius ir priežiūros išlaidas.

Toks vertinimas padeda išvengti situacijos, kai techniškai geras įrenginys tampa ekonomiškai netinkamu pasirinkimu konkrečiam namui.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar 2027 metais šilumos siurblys bus pigesnis už dujinį katilą?

Nebūtinai. Tai priklausys nuo elektros ir dujų kainų, faktinio šilumos siurblio efektyvumo, pastato šilumos poreikio ir pradinių investicijų.

Ar verta keisti veikiantį dujinį katilą į šilumos siurblį?

Jeigu katilas geros būklės, prieš keičiant būtina apskaičiuoti papildomos investicijos atsipirkimą. Jeigu katilas artėja prie eksploatacijos pabaigos, šilumos siurblio pasirinkimas gali būti ekonomiškai patrauklesnis.

Ar šilumos siurblys veikia esant –20 °C temperatūrai?

Daugelis tinkamai parinktų šiuolaikinių šilumos siurblių gali veikti ir esant labai žemai lauko temperatūrai. Tačiau tokiomis sąlygomis jų efektyvumas ir atiduodama šiluminė galia gali sumažėti.

Ar šilumos siurblys tinka senam namui su radiatoriais?

Taip, tačiau prieš įrengiant būtina nustatyti, kokios temperatūros vandens reikia radiatoriams. Kartais gali prireikti didesnių radiatorių arba papildomo pastato šiltinimo.

Kiek elektros sunaudoja šilumos siurblys 150 m² name?

Jeigu namui per metus reikia 12 000 kWh šilumos, o faktinis sezoninis efektyvumas siekia 3,2, šildymui reikėtų apie 3 750 kWh elektros per metus.

Ar šilumos siurblys atsiperka per penkerius metus?

Kai kuriais atvejais tai įmanoma, ypač gavus valstybės paramą arba keičiant brangų šildymo būdą. Tačiau lyginant su veikiančiu ekonomišku dujiniu katilu, atsipirkimo laikotarpis gali būti gerokai ilgesnis.

Ar saulės elektrinė leidžia šildytis nemokamai?

Ne automatiškai. Reikia vertinti elektros gamybos ir vartojimo balansą, atsiskaitymo su tinklu sąlygas ir investiciją į saulės elektrinę.

Išvada: kas pigiau 2027 metais – šilumos siurblys ar dujinis katilas?

Vieno universalaus atsakymo nėra.

Šilumos siurblys gali būti ekonomiškesnis naujos statybos, gerai apšiltintame name su grindiniu šildymu, ypač jei nėra dujų įvado arba galima pasinaudoti parama.

Dujinis katilas gali išlikti racionaliu pasirinkimu senesniame name, kuriame jau yra veikianti dujų infrastruktūra ir aukštatemperatūrė radiatorių sistema.

Tačiau svarbiausia – ne technologijos populiarumas, o konkretaus namo šildymo ekonomika.

HouseLab.lt specialistų požiūriu, geriausia šildymo sistema yra ne ta, kurios reklamoje žadamos mažiausios sąskaitos, o ta, kurios efektyvumas, įrengimo kaina ir ilgalaikės eksploatacijos išlaidos geriausiai atitinka namo poreikius.

Prieš įsigydami šildymo sistemą, palyginkite ne tik įrenginių kainas, bet ir realų jų efektyvumą bei bendras naudojimo išlaidas.

Daugiau informacijos apie šilumos siurblius ir namų šildymo sprendimus rasite HouseLab.lt.

Šaltiniai

• Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) – elektros ir gamtinių dujų tarifų duomenys: https://vert.lt/
• Europos Komisija – Pastatų energinio naudingumo direktyva: https://energy.ec.europa.eu/
• HouseLab.lt – šilumos siurblių ir namų šildymo informacija: https://houselab.lt/

Straipsnio skaičiavimai yra iliustraciniai. Faktinės išlaidos priklauso nuo energijos tiekimo sutarčių, pastato savybių, įrangos efektyvumo ir naudojimo įpročių.